Dom Horodniczego na Zamku Dolnym w Wilnie. Co się kryło za uproszczoną fasadą?

Birutė Rūta Vitkauskienė

doi:10.21697/an.13459

Opublikowane: 22023-12-30 — zaktualizowane 2024-01-14

Wersje

2024-01-14 - (2)
2023-12-30 - (1)

Nr 7 (2023)

Dom Horodniczego na Zamku Dolnym w Wilnie. Co się kryło za uproszczoną fasadą?

Birutė Rūta Vitkauskienė

Artifex Novus

Dział: Artykuły tematyczne

https://doi.org/10.21697/an.13459

Abstrakt

Dom Horodniczego (lit. Pilininkas Namas) na Zamku Dolnym w Wilnie to jedyny budynek, w którym zachowały się w większości mury z XVI i XVII w. W 2019 r. po rozpoczęciu remontu odsłonięto nieznane dotąd części budowli: cztery wejścia przez krótkie korytarze – tunele do piwnic, które nazywano „szyjami”.

Badania archeologiczne i architektoniczne pozwoliły ustalić, że budynek był podtrzymywany przez mur oporowy wspierający zbocze Góry Zamkowej, a cztery piwnice zostały wykopane później. Dostęp do nich umożliwiały z dziedzińca wspomniane szyje. Datowanie budowli ustalono na podstawie źródeł dotyczących majątku wielkiego księcia litewskiego Zygmunta Augusta, z których wynika, że mur oporowy i przylegający do niego pałac Radziwiłłów (Domus Radziwillonis) budowano w latach 1544–1545, a następnie prace kontynuowano w latach 1546–1548. Wszystkie nowo powstające budynki połączono galeriami, w tym z pałacem Zygmunta Augusta, dzięki czemu powstało kilka zamkniętych dziedzińców.

Sporządzona w 1738 r. inwentaryzacja Domu Horodniczego określa układ wnętrza. Rysunki wykonane przez wojsko rosyjskie w XIX w. pokazały, że budynek został znacznie uproszczony, a wszystkie cztery szyje zostały rozebrane. Budynek przez ponad 100 lat służył jako warsztaty i kuchnie. Po renowacji i odbudowie Dom Horodniczego będzie mieścił ekspozycje Litewskiego Muzeum Narodowego.

Słowa kluczowe:

Wilno, Dom Horodniczego, Zamek Dolny, szyja do piwnicy

Pobierz pliki

PDF

Zasady cytowania

Vitkauskienė, B. R. (2024). Dom Horodniczego na Zamku Dolnym w Wilnie. Co się kryło za uproszczoną fasadą? . Artifex Novus, (7), 26–57. https://doi.org/10.21697/an.13459 (Original work published 30 grudzień 2023)

Cited by / Share

Bibliografia

Archiwum Główne Akt Dawnych, AGAD ASK I RK f. 115; AGAD ASK I RK f. 120; AGAD ASK I RK f. 124b; AGAD ASK I RK f. 140.
Google Scholar

Biblioteka XX. Czartoryskich, Rkpis 861/1.
Google Scholar

Instytut Sztuki PAN, Zbiory specjalne, nr. inw. 1255/II.
Google Scholar

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LVIA SA 3774 (f. 11, ap.1, b. 1058); LVIA SA 5363.
Google Scholar

Vilniaus Regioninis Valstybės Archyvas, VRVA f. MRGD 110-3; VRVA f. 1019, ap. 11, b. 6095–6098.
Google Scholar

m. Vilniaus pilininkystės inventorius (ištrauka), w: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. Raimonda Ragauskienė, Vilnius 2006, s. 295–296.
Google Scholar

Drėma Vladas, Vilniaus namai archyvų fonduose, t. 5, Vilnius 2002.
Google Scholar

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548), 1 knyga (1544 XI 15 – 1546 XI 15), sud. Darius Antanavičius, vertė Sigitas Narbutas, Vilnius 2009.
Google Scholar

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548), 2 knyga (1543 VI 21 – 1544 XI 15), sud. Darius Antanavičius, vertė Sigitas Narbutas, Vilnius 2012.
Google Scholar

Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, LIIR f. 1–92, 105.
Google Scholar

Lietuvos nacionalinis muziejus, ARMA 2021 – Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (1791), kiemo priešais Pilininko namą (24707, Arsenalo g. 1, Vilnius) 2019 metų detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita, t. 1–4, Vilnius 2021.
Google Scholar

ARMA 2022 – Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksas (642), kiemo priešais Pilininko namą ir Pilininko namo (24707) (Arsenalo g. 1, vilnius) 2021-2022 m. detaliųjų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažyma, sud. J. Račas, Vilnius 2022.
Google Scholar

Paminklų restauravimo institutas, PKI f. 5-7168.
Google Scholar

Burba Dominikas, Nusikaltimai ir bausmės Vilniaus pilininko jurizdikoje XVIII amžiaus antrojoje pusėje, „Lietuvos pilys”, t. 3, 2008, s. 49–65.
Google Scholar

Frejlich Kamil, Pod przysądem horodnictwa wileńskiego, Toruń 2022.
Google Scholar

Janicki Marek Aleksander, Imagines Biblijne, Alegoryczne, Historyczne i Heraldyczne zamawiane dla Zygmunta Augusta w świetle kilku zapisów rachunkowych z lat 1547–1548 (przyczynek do genezy królewskiej kolekcji arrasów), w: Amicissima. Studia Magdalenae Piwocka oblata, Kraków 2010, s. 139–152.
Google Scholar

Juškevičius Adomas, Maceika Juozas, Vilnius ir jo apylinkės, Vilnius 1991.
Google Scholar

Katalynas Kęstutis, Vilniaus kokliai XV–XVI amžiuje, Vilnius 2015.
Google Scholar

Kieszkowski Witold, Dzieje placu Katedralnego w Wilnie, „Wilno. Kwartalnik poświęcony sprawom miasta Wilna”, t. 1, 1939, nr 2, s. 89–107.
Google Scholar

Kitkauskas Napoleonas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra, Vilnius 1989.
Google Scholar

Łopaciński Euzebiusz, Horodnictwo wileńskie w latach 1470–1794, „Wilno. Kwartalnik poświęcony sprawom miasta Wilna”, t. 1, 1939, nr 2, s. 73–88.
Google Scholar

Pukienė Rutilė, Dendrochronologinis medinio XVI amžiaus nuotekų kolektoriaus Vilniaus Žemutinėje pilyje tyrimas, w: Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti, sud. A. Merkevičius, Vilnius 2013, s. 418–442.
Google Scholar

Rackevičius Gintautas, XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius 2012.
Google Scholar

Ragauskienė Raimonda, Su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų statybomis ir pastatų priežiūra susijusios pareigybės (pilininkai, statybų prižiūrėtojai, ūkvedžiai, vartininkai, rotmistrai ir kiti, w: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. Raimonda Ragauskienė, Vilnius 2006, s. 180–193.
Google Scholar

Ragauskienė Raimonda, Vilniaus „Aukso amžius”. Miesto gyventojai ir svečiai XVI a. 6–7-ajame deš. (Vilniaus vietininko teismo knygų duomenimis), Vilnius 2021.
Google Scholar

Samalavičius Stasys, Kunigaikščių rūmų ir pilių priežiūra XVI–XVIII a., „Vilniaus Žemutinės pilies rūmai 1994–1995 metų tyrimai”, t. 2, 1999, s. 12–52.
Google Scholar

Striška Gintautas, Radvilų rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Naujas žvilgsnis į senus tyrimų rezultatus, „Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae”, t. 4, 2018, s. 309–327.
Google Scholar

Tautavičius Adolfas, Vilniaus pilies teritorijos archeologiniai kasinėjimai, „Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis”, t. 2, 1960, s. 13–48. DOI: https://doi.org/10.1063/1.3062769
Google Scholar

Vilniaus miesto planai, sud. Birutė Rūta Vitkauskienė, Vilnius 2016.
Google Scholar

Vitkauskienė Birutė Rūta, Nauji Žygimanto Augusto rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje ir jų koncepcijos paralelės, „Urbanistika ir architektūra”, t. 28, 2004, dod. do nr 3, s. 20–27.
Google Scholar

Vitkauskienė Birutė Rūta, XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose, w: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. Raimonda Ragauskienė, Vilnius 2006, s. 72–128.
Google Scholar

Wardzyński Michał, Kowalski Hubert, Jamski Piotr Jacek, Lapidarium warszawskie. Szlachetne materiały kamieniarskie w XVI i XVII wieku, Warszawa 2013.
Google Scholar